Ruduo man visada atrodo šiek tiek nepelnytai nuvertintas sodinimo metas. Kai dienos trumpėja, oras vėsta, o medžiai pradeda mesti lapus, natūraliai atrodo, kad ir darbai sode jau turėtų eiti į pabaigą. Tačiau iš tiesų ruduo gali būti vienas geriausių laikų sodinti medžius, krūmus ir nemažai daugiamečių augalų.

Kol dirva dar nėra įšalusi, joje išlieka šilumos, drėgmės paprastai turime daugiau nei vasarą, o naujai pasodintiems augalams nebereikia kovoti su kaitra ir greitu vandens garavimu.

Todėl jeigu rudenį žiūrite į savo sodą ir galvojate: „Gal jau per vėlu?“ – nebūtinai. Daug ką dar tikrai galima sodinti.

Kodėl man patinka sodinti rudenį?

Pavasarį sode viskas vyksta vienu metu. Reikia pasirūpinti veja, genėti, tvarkyti gėlynus, sodinti, persodinti, o dar ir piktžolės nelaukia. Rudenį tempas natūraliai sulėtėja. Tačiau augalams tuo metu sąlygos dažnai būna labai geros.

Jų antžeminė dalis jau po truputį ruošiasi ramybės laikotarpiui, todėl augalui nebereikia tiek energijos skirti naujiems lapams, žiedams ar ūgliams. Tuo metu šaknys, kol dirva pakankamai šilta, vis dar gali augti ir įsitvirtinti naujoje vietoje.

Dar vienas didelis privalumas – drėgmė. Rudenį dirva nebeišdžiūsta taip greitai kaip vasarą, o ir saulė augalo nebekankina taip intensyviai. Sėkmingai rudenį įsišaknijęs augalas pavasarį jau pabunda savo nuolatinėje vietoje ir gali iš karto pradėti vegetaciją.

Kokius medžius ir krūmus dar galima sodinti?

Ruduo labai tinkamas daugeliui mūsų klimatui atsparių lapuočių medžių ir krūmų. Galima sodinti klevus, liepas, beržus, šermukšnius, taip pat įvairius dekoratyvinius krūmus – sedulas, lanksvas, pūslenius, putinus, raugerškius ir daugelį kitų.

Tai taip pat geras metas sodinti lapuočių gyvatvores.

Jeigu kuriu naują želdyną, medžius ir krūmus visada vertinu kaip jo karkasą. Gėlės, jų spalvos ir net patys daugiamečiai laikui bėgant gali keistis, tačiau būtent sumedėję augalai ilgainiui pradeda formuoti erdvę. Jie kuria aukštį, foną, privatumą, suteikia pavėsį ir padeda sodą suskaidyti į atskiras erdves.

Todėl rudenį, kai dalis žiedų jau dingusi, labai gerai matyti, ar sode tokios struktūros pakanka.

Su jautresniais augalais būčiau atsargesnė. Jeigu žinau, kad konkrečiai rūšiai ar veislei mūsų žiemos nėra pačios palankiausios, vėlyvą rudenį nerizikuoju ir sodinimą palieku pavasariui.

Su visžaliais augalais – šiek tiek daugiau atsargumo

Spygliuočius ir kitus visžalius augalus rudenį sodinti galima, tačiau jiems skiriu daugiau dėmesio.

Priežastis paprasta – lapuočiai numeta lapus ir žiemą jų vandens poreikis smarkiai sumažėja, o visžaliai augalai drėgmę garina ir šaltuoju metų laiku. Todėl rudenį pasodinto spygliuočio tikrai nepalieku likimo valiai. Labai svarbu, kad iki dirvos įšalo augalas gautų pakankamai vandens. Ypač jeigu ruduo pasitaikė sausas.

Pavasarį kartais matome parudavusias tujas ar kitus visžalius augalus ir sakome, kad jie „nušalo“. Tačiau problema gali būti ne šaltis, o drėgmės trūkumas. Todėl prieš žiemą visžalius augalus verta gerai palaistyti.

Daugiamečius augalus taip pat dar galima sodinti

Ruduo tinkamas ir nemažai daliai daugiamečių augalų. Melsvės, bergenijos, astilbės, viendienės, snapučiai, bijūnai ir daugybė kitų šalčiui atsparių daugiamečių gali būti sodinami ar persodinami rudenį. Tačiau čia vadovaujuosi labai paprasta taisykle: kuo vėliau sodinu, tuo atsargesnė esu rinkdamasi augalą.

Jeigu jau spalio pabaigoje medelyne pamatau labai gražų, tačiau jautresnį augalą, nemanau, kad jį būtinai reikia pasodinti dabar vien todėl, kad jis parduodamas.

Geriau pasižymėti jo vietą savo plane ir grįžti prie šio sumanymo pavasarį.

Sodas niekur nepabėgs.

Ruduo labai gerai parodo, ko trūksta gėlynui

Man ruduo patinka dar dėl vienos priežasties – baigiantis žydėjimui pradeda matytis tikroji gėlyno struktūra.

Vasarą labai daug ką paslepia žiedai. Spalvos traukia akį ir kartais net nepastebime, kad pats gėlynas nėra gerai sukomponuotas.

Rudenį tai tampa akivaizdu.

Pamatau, kur trūksta aukštesnių augalų. Kur reikėtų daugiau dekoratyvinių žolių. Kur liko per didelė tuščia vieta. O kartais – priešingai – matau, kad augalų prisodinta per daug ir jiems tiesiog nebelieka erdvės.

Todėl prieš važiuojant į medelyną rekomenduočiau tiesiog apeiti savo sodą. Pažiūrėkite į jį ne tik kaip į augalų kolekciją, bet kaip į visumą.

Augalas vazone ir augalas plikomis šaknimis – ne tas pats

Tai labai svarbus skirtumas, ypač rudenį.

Vazonuose auginti augalai turi susiformavusį šaknų gumulą, todėl jų sodinimo laikotarpis yra gana ilgas. Kol dirva neįšalusi ir ją dar galima normaliai paruošti, tokius augalus dažniausiai galima sodinti.

Tačiau ištraukus augalą iš vazono visada verta pasižiūrėti į jo šaknis. Jeigu jos labai stipriai susisukusios aplink vazono kraštus, prieš sodinimą jas atsargiai atlaisvinu – pradraskau pirštais arba šiek tiek įpjaustau peiliu. Nenoriu, kad augalas ir naujoje vietoje toliau augintų šaknis ratu.

Kita kategorija – augalai plikomis šaknimis.

Taip dažnai parduodami vaismedžiai, rožės, gyvatvorių augalai ar kai kurie dekoratyviniai krūmai. Jie sodinami ramybės laikotarpiu.

Čia svarbiausia neleisti šaknims išdžiūti.

Tokio augalo nepalikčiau kelioms dienoms gulėti garaže ar automobilio bagažinėje. Jeigu negaliu jo iš karto pasodinti, šaknis būtinai apsaugočiau nuo išdžiūvimo.

Kada jau tikrai per vėlu sodinti?

Iki spalio vidurio? Iki lapkričio? O gal galima sodinti dar gruodį?

Aš į kalendorių šiuo atveju žiūrėčiau mažiau. Vienais metais lapkritį dar turime gana šiltą ir minkštą žemę, kitais stipresni šalčiai gali ateiti gerokai anksčiau.

Todėl svarbiau pati dirva ir artimiausių savaičių sąlygos.

Ar galiu normaliai iškasti ir paruošti sodinimo duobę? Ar žemė nėra įšalusi? Ar pasodintas augalas dar turės laiko iki nuolatinio įšalo?

Jeigu katinate sodinti paskutinę akimirką prieš stiprius šalčius, ypač jautresnį augalą, verčiau palaukti pavasario.

Kartais geriausias sprendimas sode yra tiesiog neskubėti.

Pasodinti neužtenka – reikia palaistyti

Tai viena dažniausių rudens klaidų.

Lauke vėsu, kartais palyja, todėl atrodo, kad vandens augalams tikrai pakanka. Tačiau taip būna ne visada.

Po didesnių medžių lajomis, šalia pastatų ar lengvesnėje, greitai drėgmę praleidžiančioje dirvoje žemė gali būti gerokai sausesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Todėl kiekvieną naujai pasodintą augalą gausiai palaistau iš karto po sodinimo.

Vanduo reikalingas ne tik tam, kad augalas „atsigertų“. Jis padeda dirvai gerai priglusti prie šaknų ir sumažina aplink jas likusius oro tarpus.

Vėliau drėgmę reikia stebėti iki pat dirvos įšalo, ypač visžalių augalų.

Mulčias padeda, bet jo nereikia supilti prie kamieno

Rudenį naujai pasodintus augalus yra geraimulčiuoti. Mulčias padeda išlaikyti drėgmę, sumažina staigius dirvos temperatūros svyravimus ir kartu pristabdo piktžoles.

Tačiau yra viena detalė, kurią verta prisiminti – mulčias neturi būti supiltas tiesiai prie medžio kamieno ar augalo kaklelio. Dažnai matau aplink medžius suformuotus tikrus „mulčio ugnikalnius“. Atrodo tvarkingai, tačiau augalui tai nėra naudinga.

Mulčiuojant aplink augalą, prie pat kamieno reikia palikti šiek tiek laisvos vietos.

Rudenį siūlau ne tik sodinti – siūlau stebėti

Jeigu reikėtų išsirinkti vieną svarbiausią rudens darbą sode, tai nebūtinai būtų sodinimas.

Aš fotografuočiau savo sodą.

Pavasarį ir vasarą mus labai lengvai sužavi žydėjimas. Tačiau rudenį pradeda matytis tai, kas sode išlieka tada, kai žiedų beveik nebelieka.

Ar yra medžių ir krūmų, formuojančių erdvę?

Ar turime visžalių augalų?

Ar lieka dekoratyvinių žolių, gražių sėklų galvučių, hortenzijų žiedynų, įdomių šakų ir augalų siluetų?

Ar sodas vis dar turi struktūrą?

Jeigu spalį ar lapkritį jis staiga tampa visiškai tuščias, problema nebūtinai yra ruduo. Dažnai tai ženklas, kad kuriant želdyną per daug dėmesio buvo skirta vien žydėjimui ir per mažai – jo struktūrai bei dekoratyvumui skirtingais metų laikais.

Todėl rudenį neskubu užpildyti kiekvienos tuščios vietos.

Stebiu. Fotografuoju. Pasižymiu, kas man patinka ir ko trūksta.

Dalį augalų pasodinu dabar. Kitus palieku pavasariui.

Nes gražus sodas man nėra tas, kuris vieną vasaros mėnesį skęsta žieduose. Gražus sodas yra tas, kuriame norisi būti visais metų laikais.