Kartais žvelgiame į savo sodą ir jaučiame, kad kažko jame trūksta. Augalai sveiki, veja prižiūrėta, gėlynai žydi, tačiau bendras vaizdas vis tiek neatrodo toks harmoningas, kokio norėtųsi. Dažnai problema slypi ne augalų pasirinkime ar jų priežiūroje, o pačiame sodo dizaine.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos:

1. Sodas kuriamas be bendro plano

    Viena dažniausių klaidų – sodą kurti dalimis, neturint bendros vizijos. Vienais metais prie terasos atsiranda gėlynas, kitais – keli nauji krūmai, vėliau nutiesiamas takelis ar pasodinamas medis. Kiekvienas elementas atskirai gali atrodyti gražiai, tačiau ilgainiui sodas tampa skirtingų idėjų rinkiniu.

    Prieš sodinant verta bent paprastai nusibraižyti visą sklypą: pažymėti namą, terasą, takus, pagrindines poilsio zonas, vaizdus, kuriuos norime pabrėžti arba paslėpti, saulėtas ir pavėsingas vietas. Tik tuomet planuoti augalus.

    2. Neįvertinamas būsimas augalų dydis

      Nedidelis medelis ar krūmas medelyne gali atrodyti visiškai nekaltai, tačiau po penkerių metų jo dydis gali būti kelis kartus didesnis.

      Tai ypač aktualu sodinant hortenzijas, tujas, dekoratyvinius krūmus ar medžius arti namo, terasos ir takų. Per tankiai susodinti augalai pradeda konkuruoti dėl šviesos ir drėgmės, praranda natūralią formą, o šeimininkui tenka juos nuolat genėti.

      Todėl renkantis augalą reikėtų žiūrėti ne į jo dydį vazone, o į nurodomą suaugusio augalo aukštį ir plotį.

      3. Gėlyne – per daug skirtingų augalų

        Apsilankius medelyne sunku atsispirti pagundai: viena ežiuolė, viena kraujažolė, šalavijas, astilbė, melsvė, dekoratyvinė žolė ir dar keli tuo metu gražiausiai žydintys augalai.

        Tačiau daug skirtingų rūšių nebūtinai reiškia gražesnį gėlyną. Priešingai – per didelė įvairovė gali sukurti vizualinį chaosą.

        Profesionaliai suprojektuotuose želdynuose augalai dažniausiai kartojami. Geriau pasirinkti mažiau rūšių, tačiau sodinti jas grupėmis ir tuos pačius augalus pakartoti skirtingose gėlyno vietose. Taip atsiranda ritmas ir vientisumas.

        4. Sodas projektuojamas tik vienam sezonui

          Pavasarį žydi tulpės, birželį – bijūnai, liepą – ežiuolės, rugpjūtį ir rugsėjį sodą puošia hortenzijos bei jurginai. Tačiau kas lieka spalį, lapkritį ar ankstyvą pavasarį?

          Planuojant želdyną verta galvoti ne tik apie žydėjimą, bet ir apie augalo formą, lapiją, sėklų dėžutes, žiedynus bei struktūrą žiemą.

          Visžaliai augalai, dekoratyvinės žolės, medžiai įdomia žieve ir nenukirpti daugiamečių augalų žiedynai leidžia sodui išlikti dekoratyviam gerokai ilgiau.

          5. Augalas sodinamas ten, kur gražiai atrodo, o ne ten, kur jam tinkama

            Net ir pats gražiausias augalas neatrodys gerai, jeigu jam netiks vieta. Prieš sodinant svarbu įvertinti, kiek valandų vietą apšviečia saulė, kokia dirva, ar po lietaus nesikaupia vanduo, ar vieta nėra labai vėjuota. Pavėsį mėgstantis augalas kentės kaitrioje pietinėje pusėje, o sausą ir laidžią dirvą mėgstantis augalas sunkiai augs sunkioje, nuolat šlapioje žemėje.

            Geras želdynas prasideda nuo paprastos taisyklės – augalą parenkame vietai, o ne bandome vietą pritaikyti augalui.

            6. Nėra pagrindinio akcento

              Kai viskas sode vienodai ryšku, iš tikrųjų niekas nebėra ryšku. Žvilgsniui reikia vietos, kurioje jis galėtų sustoti. Tokiu akcentu gali tapti išskirtinis medis, didesnis dekoratyvinis krūmas, skulptūra, vandens elementas, suoliukas ar net įdomiai suformuota augalų grupė.Svarbiausia, kad aplinkiniai elementai su juo nekonkuruotų.

              Vienoje matymo zonoje dažniausiai pakanka vieno pagrindinio akcento.

              7. Nepaisoma proporcijų

                Nedidelis augalų vazonas didžiulėje terasoje tiesiog pradingsta. Lygiai taip pat masyvi pergolė mažame kieme gali vizualiai užgožti visą erdvę.

                Tas pats galioja gėlynams. Dideliame sklype siaura 50 centimetrų pločio augalų juosta palei tvorą dažnai atrodo neproporcingai.

                Prieš įrengiant terasą, gėlyną ar kitą elementą jo ribas galima pasižymėti virve, sodo žarna ar kuoliukais. Tuomet verta kelias dienas stebėti, kaip būsimas objektas atrodo skirtingais rakursais.

                8. Naudojama per daug skirtingų medžiagų

                  Trinkelės, skalda, akmenys, mediena, plytos, betonas, skirtingi borteliai – kiekviena medžiaga atskirai gali būti graži, tačiau viename nedideliame sode jų gausa pradeda konkuruoti.

                  Vientisumo suteikia pasikartojimas. Jeigu ta pati tako, terasos ar apvadų medžiaga atsikartoja keliose sklypo vietose, sodas atrodo gerokai harmoningesnis. Dažniausiai pakanka dviejų ar trijų pagrindinių kietųjų dangų ir apdailos medžiagų.

                  9. Per daug apšvietimo

                    Norint jaukaus vakarinio sodo nebūtina apšviesti kiekvieno tako metro, medžio ir krūmo. Gražiausią efektą dažnai sukuria būtent šviesos ir šešėlių kontrastas. Galima išryškinti vieną gražų medį, dekoratyvinę sieną, augalų grupę ar taką. Likusi sodo dalis gali likti prieblandoje. Taip vakare atsiranda gylio, paslapties ir jaukumo.

                    10. Taupoma ruošiant dirvą

                      Nusipirkti gražių augalų ir pasodinti juos į prastą dirvą – viena brangiausių sodo kūrimo klaidų. Prieš įrengiant gėlyną verta tinkamai paruošti visą jo plotą: supurenti suspaustą dirvą, pašalinti daugiametes piktžoles, prireikus pagerinti dirvos struktūrą kompostu ar kita organine medžiaga. Gerai paruošta dirva reiškia ne tik sveikesnius augalus, bet ir gerokai mažiau priežiūros ateityje.

                      11. Apie vandens nutekėjimą pagalvojama tik atsiradus problemai

                        Kur po stipraus lietaus keliauja vanduo? Tai vienas svarbiausių klausimų, į kurį verta atsakyti dar prieš formuojant želdynus, takus ir terasas. Jeigu sklype yra vietų, kuriose nuolat telkšo vanduo, vien augalais problemos neišspręsime. Gali prireikti keisti reljefą, įrengti drenažą, lietaus sodą ar kitą vandens surinkimo sprendimą.

                        Labai naudinga po stiprios liūties tiesiog nufotografuoti sklypą. Nuotraukose puikiai matyti, kur vanduo teka ir kur kaupiasi.

                        12. Pamirštamas augalų sluoksniavimas

                          Jeigu visi gėlyno augalai yra panašaus aukščio, net ir labai gausus želdynas gali atrodyti plokščias. Gamtoje augalai išsidėsto sluoksniais, todėl tą patį principą verta perkelti ir į sodą.

                          Aukščiausią sluoksnį gali formuoti medžiai ir aukšti krūmai. Žemiau – vidutinio aukščio krūmai, aukštesni daugiamečiai augalai ir dekoratyvinės žolės. Dar žemiau – žemi daugiamečiai augalai, o prie žemės – kiliminiai ir dirvą dengiantys augalai.

                          Būtent skirtingi aukščiai suteikia želdynui gylio ir natūralumo.

                          13. Veja užima beveik visą sklypą

                            Veja yra paprasčiausias būdas užpildyti tuščią erdvę, todėl neretai ji automatiškai užima didžiąją sklypo dalį, o augalams paliekama tik siaura juosta palei tvorą. Tačiau būtent didesni augalų masyvai suteikia sodui erdviškumo ir charakterio.

                            Nebūtina atsisakyti vejos. Kartais pakanka praplėsti gėlynus, suformuoti augalų salą ar augalais užpildyti nepatogų, sunkiai pjaunamą kampą. Paradoksalu, tačiau sumažinus vejos plotą sodas dažnai ne tik atrodo įdomiau, bet ir tampa patogesnis prižiūrėti.

                            Gražus sodas nebūtinai reiškia daugiau augalų

                            Viena svarbiausių gero sodo dizaino taisyklių – ne augalų ir dekoracijų kiekis, o apgalvoti jų tarpusavio ryšiai. Kartais sodui nereikia dar vieno augalo. Reikia pakartoti jau esantį, praplėsti per siaurą gėlyną, pašalinti vieną konkuruojantį elementą ar sukurti aiškesnį akcentą.

                            Kuriant želdyną verta savęs klausti ne tik, kas gražiai atrodys šią vasarą. Daug svarbiau – kaip ši vieta atrodys po penkerių metų ir ar visi jos elementai vis dar veiks kaip viena visuma.

                            „Žydinti erdvė“ – kuriame sodus, kuriuose augalas parenkamas vietai, o ne vieta augalui.