Rudenį, kai gėlynuose lieka vis mažiau žiedų, jau pradedu galvoti apie pavasarį. Būtent dabar yra tinkamas laikas pasirūpinti, kad vos atšilus orams tarp dar tik bundančių daugiamečių augalų pasirodytų pirmieji krokai, žydrės, botaninės tulpės, o vėliau ir dekoratyviniai česnakai.
Man labiausiai patinka tokios svogūninės gėlės, kurias galima pasodinti vieną kartą ir tinkamomis sąlygomis daugelį metų džiaugtis jų žydėjimu. Nenoriu kiekvieną vasarą iškasinėti tulpių svogūnėlių, juos sandėliuoti, o rudenį vėl sodinti. Todėl savo kuriamuose želdynuose pirmenybę teikiu rūšims, kurios gali natūraliai augti tarp daugiamečių ir ilgainiui plėstis.
Tačiau svarbu ne tik tai, kokias gėles pasirinksime. Ne mažiau svarbu, kaip jas pasodinsime.
Kokias svogūnines gėles renkuosi?
Viena mano mėgstamų – turkestaninė tulpė (Tulipa turkestanica). Tai nedidelė botaninė tulpė, užauganti maždaug iki 15–25 cm aukščio. Jos balti, žvaigždiški žiedai su gelsvu viduriu pasirodo balandį. Skirtingai nei daugelis stambiažiedžių tulpių veislių, tinkamoje vietoje ji gali augti ne vienus metus be kasmetinio iškasimo. Geriausiai jaučiasi saulėtoje vietoje, laidžioje, vasarą neužmirkstančioje dirvoje.
Armėninės žydrės (Muscari armeniacum) – dar vienas patikimas pasirinkimas. Jų mėlyni žiedynai pasirodo balandį–gegužę ir suteikia gėlynui ryškių spalvinių akcentų. Žydrės gana lengvai dauginasi, todėl iš kelių pasodintų svogūnėlių ilgainiui gali susiformuoti didesnis keras.
Labai mėgstu ir krokus (Crocus). Jie vieni pirmųjų praneša apie pavasarį – dažniausiai pražysta kovą, kartais balandžio pradžioje. Ypač vertinu Crocus tommasinianus, kurie tinkamomis sąlygomis gali natūraliai plisti ir kasmet suformuoti vis daugiau žiedų.
Vėlesniam pavasariui renkuosi dekoratyvinius česnakus (Allium). Man ypač patinka ‘Purple Sensation’ – jo violetiniai rutuliški žiedynai gegužę–birželį iškyla virš kitų augalų ir suteikia gėlynui aiškių vertikalių akcentų. Gerai drenuotoje, saulėtoje vietoje šie česnakai gali augti ne vienus metus, nors ilgainiui jų kerus kartais tenka atnaujinti.
Prie šių augalų dar pridėčiau sibirinę scylę (Scilla siberica) ir paprastąją snieguolę (Galanthus nivalis). Abi puikiai tinka ankstyvam pavasariui ir gali ilgainiui plisti tinkamose vietose. Snieguolės ypač gražiai atrodo po lapuočiais krūmais, o scylės sukuria subtilius mėlynus akcentus.
Kaip sodinu, kad gėlynas atrodytų natūraliai?
Man nepatinka, kai svogūninės gėlės išdėliojamos po vieną, vienodais atstumais per visą gėlyną. Toks sodinimas sukuria daug atskirų taškelių, tačiau nesujungia kompozicijos į visumą.
Todėl svogūnines gėles sodinu nedidelėmis, netaisyklingos formos grupėmis, kurias pakartoju skirtingose gėlyno vietose.
Dažniausiai renkuosi tokius kiekius vienai grupei:
| Augalai | Svogūnėlių skaičius vienoje grupėje |
|---|---|
| Turkestaninės tulpės | 3–5 |
| Armėninės žydrės | 5–7 |
| Krokai | 5–7 |
| Dekoratyviniai česnakai | 3–5 |
Šie skaičiai nėra griežtos taisyklės. Tai mano pasirinktas komponavimo principas, kai noriu sukurti subtilų, natūraliai atrodantį želdyną ir palikti augalams vietos plėstis.
Man svarbiausia ne didelis svogūnėlių skaičius vienoje vietoje, o grupių pasikartojimas. Tokiu būdu pavasarį skirtingose gėlyno vietose atsiranda pasikartojantys žiedų akcentai, o kompozicija atrodo vientisa.
Su kokiais daugiamečiais augalais derinu?
Svogūnines gėles mėgstu sodinti tarp daugiamečių augalų, kurie pradeda intensyviau augti vėliau.
Tai leidžia išnaudoti tą pačią gėlyno erdvę skirtingu metų laiku.
Krokus ir turkestanines tulpes sodinu tarp snapučių, katžolių, šalavijų ir kitų vėliau suvešančių daugiamečių. Kol šie augalai dar tik pradeda augti, svogūninės gėlės turi pakankamai šviesos ir vietos žydėti.
Žydres mėgstu derinti su bergenijomis, melsvėmis ar kitais lapiniais daugiamečiais. Tik svarbu įvertinti, ar pasirinktoje vietoje joms pakaks pavasarinės šviesos.
Dekoratyvinius česnakus sodinu tarp katžolių, šalavijų, snapučių ar lendrūnų. Jų rutuliški žiedynai gražiai iškyla virš kitų augalų, o besiplečianti daugiamečių lapija palaipsniui pridengia gelstančius česnakų lapus.
Man patinka, kai gėlyne vieni augalai natūraliai pakeičia kitus. Ankstyvą pavasarį žydi krokai, vėliau – žydrės ir tulpės, dar vėliau pasirodo dekoratyviniai česnakai, o tuomet jau prasideda pagrindinis daugiamečių augalų sezonas.
Svarbu nepamiršti, kad svogūninių gėlių lapų nereikia nukirpti vos pasibaigus žydėjimui. Jie turi natūraliai pagelsti, nes būtent tuo metu svogūnėliai kaupia maisto medžiagas kitų metų žydėjimui.
Kada geriausia sodinti?
Lietuvoje daugumą pavasarį žydinčių svogūninių gėlių sodinu rudenį.
Rugsėjį ir spalio pradžioje geriausia sodinti snieguoles, scyles, žydres ir krokus. Šie augalai turi spėti gerai įsišaknyti iki žiemos.
Spalį sodinu botanines tulpes ir dekoratyvinius česnakus. Jeigu ruduo šiltas, juos galima sodinti ir lapkričio pradžioje, kol dirva dar neįšalusi.
Sodinimo gylį parenku pagal svogūnėlio dydį ir konkrečios rūšies poreikius. Dažniausiai vadovaujuosi taisykle sodinti maždaug dviejų–trijų svogūnėlių aukščio gylyje, matuojant nuo svogūnėlio viršaus iki dirvos paviršiaus.
Jeigu sodinu tarp jau augančių daugiamečių, atsargiai praskiriu jų kerus ir parenku vietas, kuriose nepažeisiu pagrindinių šaknų.
Labai svarbu, kad dirva būtų laidi vandeniui. Ypač botaninės tulpės ir dekoratyviniai česnakai nemėgsta užmirkimo. Jei žiemą vanduo nuolat stovi, svogūnėliai gali supūti.
Kodėl verta rinktis natūraliai plintančias svogūnines gėles?
Man gražiausi tie želdynai, kurie kiekvienais metais tampa vis brandesni ir natūralesni. Todėl pirmenybę teikiu augalams, kuriems nereikia nuolatinio persodinimo ir kurie tinkamomis sąlygomis gali augti vienoje vietoje daugelį metų.
Nedidelė krokų ar žydrių grupė ilgainiui gali išsiplėsti, botaninės tulpės kasmet sugrįžti į tą pačią vietą, o dekoratyviniai česnakai suteikti gėlynui išraiškingų akcentų vėlyvą pavasarį.
Žinoma, ne visi augalai vienodai sparčiai dauginasi, o jų ilgaamžiškumas priklauso nuo dirvos, drėgmės ir apšvietimo sąlygų. Kartais pernelyg sutankėjusius kerus tenka padalyti, tačiau tai visai kas kita nei kasmetinis svogūnėlių iškasimas.
Man svarbiausia, kad svogūninės gėlės nebūtų tik trumpalaikė pavasario puošmena. Jos turi tapti natūralia daugiamečio gėlyno dalimi – papildyti jį spalvomis tada, kai dauguma kitų augalų dar tik bunda.
O tam nereikia sudėtingų sprendimų. Pakanka tinkamai pasirinkti rūšis, sodinti jas nedidelėmis pasikartojančiomis grupėmis ir derinti su daugiamečiais augalais, kurie vėliau perima pagrindinį vaidmenį gėlyne.